viskas ką galiu papasakoti apie save tai-tu.

mano širdyje vasara

  Ryt paskutinė kalendorinė žiemos diena. Bet galit nebijoti žiemos gerbėjai, tikroji žiema dar grūzins mūsų nuotaiką savaitę, kitą. o mano širdyje pavasaris(vasara).
   Nežinau kelintą mėnesį, savaitę, dieną, planuoju pradėti mankštą. Prieš vasarą pilvuką reiktų numesti, tiesa? Bet ką daryti man, visiškai bevalei šokolado mylėtojai? Po truputį renku spalvas į savo spintą. Juoda užpildytos lentynos po truputį šviesėja ir nusispalvina rausva, raudona, mėlyna, rusva ir kitomis šviesesnėmis spalvomis. Pilve skraidžioja drugeliai, kiek daug planų ir užmojų kirba mano galvoje! Planuoju pakeisti stiliuką, pagaliau visai būti savimi, gyventi kaip noriu ir su tuo su kuo noriu. Nesiruošiu nutylėti savo nuomonės, žadu praretinti dabartinį draugų ratą ir įdėti į jį naujesnių žmonių. Trečiąjį trimestrą žadu dirbti dirbti dirbti ir vasarai gauti kokią dovaną už tai. Laukiu ežerų, jūros, stovyklų ir vasarinio Vilniaus. Kaip noriu vėl klaidžioti Basanavičiaus gatve Palangoje, degintis saulėje ir kiekvieną dieną savo ar kitame balkone gerti kavą ar skanų kokteilį su mielu sau žmogumi. Noriu po truputį viską apversti aukštyn kojom. Įgauti pasitikėjimo, kitoniško bendravimo ir tolerancijos. Kiti metai-nauja mokykla, viskas gali vėl labai pasikeisti, tad vasarą turiu atšvęsti kaip reikiant. Vasarai reikėtų įsidėt į tašę pochuizmo, nes su savo mąstymu ir logika daug nepasieksiu. Trupučio laimės, meilės ir gėrio man, ačiū.

visada jūsų, little A

xoxo

I hate my life, for real

aš noriu pajausti tą gyvenimo skonį. šėlti naktim, lėkti per plotus. turėti tobulą kompaniją kurioje būtų ne vien mergaičių veidai, kur būtų vaikinų ir banalių jų prikolų. noriu gyventi tobulai ir mane nervina kad tai teliks norais.

fuck yourself

  Ir aš prašau. Gali padėti man kvėpuoti? Pabudusi dustu. Nuobodybė man kaip dūmai-užpildo nosį, gerklę, kūną ir dustu. Rutina ir kasdienybė slegia mane tarsi tai būdų tūkstančiai plytų užkrautų ant manęs ir negaliu judėti. Tie patys veidai. TIE PATYS RYTINIAI SNUKIAI, susiraukę ir nepatenkinti. Ateini į mokyklą gerai nusiteikęs o tave uždrebia intrigom ir susierzinimu, sugadina tavo nuotaiką ir NEIŠSIMIEGOJĘ SNUKIAI vėpso į tave it į nusikaltėlį. Ir kaip dažnai aš nutyliu savo savijautą. Kiek kartų aš norėjau šokti ir iškąsti kam nors gerklę. Aš noriu kaip vampyras gerti kitų sėkmę laimę ir džiaugsmus. Aš kaip vampyras išsiurbsiu jūsų gerą nutaiką ir pykčio nuodais užpilsiu jūsų kūną. Būkit nusiminę sušikti kvailiai. sėkmės sėkmytės sėkmyčiausios!

xoxo

  Ir kaip aš nekenčiu žmonių kurie kiša savo nuomonę man į galvą. Tiesiog pradeda su piltuvėliu pilti man į smegenis savo mintis ir visiškai man nereikšmingą nuomonę. Jeigu man neįdomu ir aš tų tavo minčių nepanaudosiu, kam tu man jas dėstai? Jos man kaip šiukšlės, jei jomis apkrautas stalas, susierzinu ir išmetu.
  Ir ar tau pasidaro geriau kai išreikši savo supistą nuomonę ant mano nuotraukos ir apkalbi už akių nors visiškai manęs nepažįsti?
  Galiu drąsiai visiems pasakyti: aš dėjau ant jūsų nuomonės, tad susikiškit ją į subinę ir paprašykit kad kas išlaižytų. Man nerūpi ką mano man nereikšmingi ir nepažįstami žmonės. Juk katinams nerūpi ką mano žiurkės.

šiandien truputis pykčio jums, xoxo

truputis kasdienybės

  Ir vėl pikta atsikeliu ryte. Už lango tamsu, saulė nedžiugina, miego trūksta. O kodėl turėčiau džiaugtis? Kiek kartų jūs atsikėlę supratote, kad viskas ne taip kaip norite? Kad gyvenimas apie kurį svajojate už tūkstančių kilometrų. Gal penkis kartus nuraminusi savo žadintuvą išlipu iš lovos. Vangiai, iš įpročio įjungiu arbatinuką. Puodelis,kava,vanduo,cukrus,kelios minutės,pienas,geriam. Keletas kąsnių kažko kaloringo skrandžiui. Drabužiai. Jei reikėtų skaičiuoti kiek rytų praleidau būtent taip, išprotėčiau. Ne nuo skaičiaus, jau įpratau kaip arklys dirbti mokykloje su skaičiais, raidėmis, žemėlapiais. Išprotėčiau nuo laiko kurį išnaudojau šiam šlamštui. Eini į mokyklą išsekęs, grįžti dar labiau išsekęs, eini miegoti vos gyvas ir taip toliau. Žinoma, yra savaitgaliai. Per juos mes per plauką atsitraukiame nuo rutinos ir pasimėgaujame šypsena savo veide, visišku neskubėjimu ir nuostabiu laiku. Neskaičiuojate kiek liko iki pamokos galo, niekur nebėgate, tik mėgaujatės. Leidžiate laiką su draugais, šeima, LOVAAA. Iš lėto geriate skanią, pačią mėgstamiausią kavą(arbatą), valgote mylimą maistą, rengiatės, lekiat(iš lėto) į miestą. Jokio skubėjimo, tik jūs.

xoxo

Na, ir kodėl viskas turi būti būtent taip? Kai atrodo, kad viskas yra be proto sunku, tai viskas pasidaro dar sunkiau. Čia maždaug taip, tempi dvi tonas naštos, o tau užkrauną dar vieną. O gyvenimas atrodo juokias: -Ir kaip jautiesi? Laimė kažkur ore, o tave slegia sunkumai.

Su trupučiu nusivylimo, xoxo