viskas ką galiu papasakoti apie save tai-tu.

mano širdyje vasara

  Ryt paskutinė kalendorinė žiemos diena. Bet galit nebijoti žiemos gerbėjai, tikroji žiema dar grūzins mūsų nuotaiką savaitę, kitą. o mano širdyje pavasaris(vasara).
   Nežinau kelintą mėnesį, savaitę, dieną, planuoju pradėti mankštą. Prieš vasarą pilvuką reiktų numesti, tiesa? Bet ką daryti man, visiškai bevalei šokolado mylėtojai? Po truputį renku spalvas į savo spintą. Juoda užpildytos lentynos po truputį šviesėja ir nusispalvina rausva, raudona, mėlyna, rusva ir kitomis šviesesnėmis spalvomis. Pilve skraidžioja drugeliai, kiek daug planų ir užmojų kirba mano galvoje! Planuoju pakeisti stiliuką, pagaliau visai būti savimi, gyventi kaip noriu ir su tuo su kuo noriu. Nesiruošiu nutylėti savo nuomonės, žadu praretinti dabartinį draugų ratą ir įdėti į jį naujesnių žmonių. Trečiąjį trimestrą žadu dirbti dirbti dirbti ir vasarai gauti kokią dovaną už tai. Laukiu ežerų, jūros, stovyklų ir vasarinio Vilniaus. Kaip noriu vėl klaidžioti Basanavičiaus gatve Palangoje, degintis saulėje ir kiekvieną dieną savo ar kitame balkone gerti kavą ar skanų kokteilį su mielu sau žmogumi. Noriu po truputį viską apversti aukštyn kojom. Įgauti pasitikėjimo, kitoniško bendravimo ir tolerancijos. Kiti metai-nauja mokykla, viskas gali vėl labai pasikeisti, tad vasarą turiu atšvęsti kaip reikiant. Vasarai reikėtų įsidėt į tašę pochuizmo, nes su savo mąstymu ir logika daug nepasieksiu. Trupučio laimės, meilės ir gėrio man, ačiū.

visada jūsų, little A

xoxo

I hate my life, for real

aš noriu pajausti tą gyvenimo skonį. šėlti naktim, lėkti per plotus. turėti tobulą kompaniją kurioje būtų ne vien mergaičių veidai, kur būtų vaikinų ir banalių jų prikolų. noriu gyventi tobulai ir mane nervina kad tai teliks norais.

fuck yourself

  Ir aš prašau. Gali padėti man kvėpuoti? Pabudusi dustu. Nuobodybė man kaip dūmai-užpildo nosį, gerklę, kūną ir dustu. Rutina ir kasdienybė slegia mane tarsi tai būdų tūkstančiai plytų užkrautų ant manęs ir negaliu judėti. Tie patys veidai. TIE PATYS RYTINIAI SNUKIAI, susiraukę ir nepatenkinti. Ateini į mokyklą gerai nusiteikęs o tave uždrebia intrigom ir susierzinimu, sugadina tavo nuotaiką ir NEIŠSIMIEGOJĘ SNUKIAI vėpso į tave it į nusikaltėlį. Ir kaip dažnai aš nutyliu savo savijautą. Kiek kartų aš norėjau šokti ir iškąsti kam nors gerklę. Aš noriu kaip vampyras gerti kitų sėkmę laimę ir džiaugsmus. Aš kaip vampyras išsiurbsiu jūsų gerą nutaiką ir pykčio nuodais užpilsiu jūsų kūną. Būkit nusiminę sušikti kvailiai. sėkmės sėkmytės sėkmyčiausios!

xoxo

  Ir kaip aš nekenčiu žmonių kurie kiša savo nuomonę man į galvą. Tiesiog pradeda su piltuvėliu pilti man į smegenis savo mintis ir visiškai man nereikšmingą nuomonę. Jeigu man neįdomu ir aš tų tavo minčių nepanaudosiu, kam tu man jas dėstai? Jos man kaip šiukšlės, jei jomis apkrautas stalas, susierzinu ir išmetu.
  Ir ar tau pasidaro geriau kai išreikši savo supistą nuomonę ant mano nuotraukos ir apkalbi už akių nors visiškai manęs nepažįsti?
  Galiu drąsiai visiems pasakyti: aš dėjau ant jūsų nuomonės, tad susikiškit ją į subinę ir paprašykit kad kas išlaižytų. Man nerūpi ką mano man nereikšmingi ir nepažįstami žmonės. Juk katinams nerūpi ką mano žiurkės.

šiandien truputis pykčio jums, xoxo

truputis kasdienybės

  Ir vėl pikta atsikeliu ryte. Už lango tamsu, saulė nedžiugina, miego trūksta. O kodėl turėčiau džiaugtis? Kiek kartų jūs atsikėlę supratote, kad viskas ne taip kaip norite? Kad gyvenimas apie kurį svajojate už tūkstančių kilometrų. Gal penkis kartus nuraminusi savo žadintuvą išlipu iš lovos. Vangiai, iš įpročio įjungiu arbatinuką. Puodelis,kava,vanduo,cukrus,kelios minutės,pienas,geriam. Keletas kąsnių kažko kaloringo skrandžiui. Drabužiai. Jei reikėtų skaičiuoti kiek rytų praleidau būtent taip, išprotėčiau. Ne nuo skaičiaus, jau įpratau kaip arklys dirbti mokykloje su skaičiais, raidėmis, žemėlapiais. Išprotėčiau nuo laiko kurį išnaudojau šiam šlamštui. Eini į mokyklą išsekęs, grįžti dar labiau išsekęs, eini miegoti vos gyvas ir taip toliau. Žinoma, yra savaitgaliai. Per juos mes per plauką atsitraukiame nuo rutinos ir pasimėgaujame šypsena savo veide, visišku neskubėjimu ir nuostabiu laiku. Neskaičiuojate kiek liko iki pamokos galo, niekur nebėgate, tik mėgaujatės. Leidžiate laiką su draugais, šeima, LOVAAA. Iš lėto geriate skanią, pačią mėgstamiausią kavą(arbatą), valgote mylimą maistą, rengiatės, lekiat(iš lėto) į miestą. Jokio skubėjimo, tik jūs.

xoxo

Na, ir kodėl viskas turi būti būtent taip? Kai atrodo, kad viskas yra be proto sunku, tai viskas pasidaro dar sunkiau. Čia maždaug taip, tempi dvi tonas naštos, o tau užkrauną dar vieną. O gyvenimas atrodo juokias: -Ir kaip jautiesi? Laimė kažkur ore, o tave slegia sunkumai.

Su trupučiu nusivylimo, xoxo

Ir nežinau kas tada nutiko. laikas tarytum sustojo. Dingo visos svajonės, išnyko mintys. Likai tik tu. Toks tolimas, nepasiekiamas, artimas?..

Sarkazmas

  Mes užaugome. Žinome ką reiškia sarkazmas, ironija, melas. Kiekvienas esame su tuo susidūrę. Tai tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, gal net užėmė didesnę dalį nei tiesa, nuoširdumas, geraširdiškumas.
  Aš myliu sarkazmą. Juk tai nuostabus dalykas. Padeda išsisukti daugelyje situacijų. Užduoda keblų klausimą? Atsakai sarkazmu. Žmonės pasibaisėję klausia: "Čia tu taip padarei?!" O tu jiems nemeluodamas gali pasakyti "taip, žinoma" bet pridėjus sarkazmo skambesį, visi pagalvos kad ne. Su sarkazmu galime gražiai pasakyti, kad mums blogai. Kai mūsų klausia "kaip sekasi?", o sekasi blogai, sarkastiškai pasakę "viskas puiku, viskas tiesiog nuostabu" sulauksite klausimo "kas nutiko?". Žmogui bus įdomu, jūs pasipasakosite, jums bus geriau.
  Aš nekenčiu sarkazmo. Jei pasiskundę gaunate sarkastišką atsakymą "o ne, kaip baisu" norite trenkti tam žmogui į galvą arba tiesiog nusiridenti nuo laiptų. Jei paklausę norite gauti nuoširdų atsakymą o gaunate krūvą sarkazmo, kamantinėjate žmogų, susierzinate, nusiviliate. Jeigu sarkazmu kitas žmogus išsisuka nuo gero klausimo, jūs keikiate sarkazmą. Jeigu sarkazmas kenkia jums jūs smerkiat sarkazmą (logiška) :D
  Kaip sakant, lazda turi du galus, moneta dvi puses,o sarkazmas ir gerų ir blogų savybių.

sarkazmo gerbėja, xoxo

  Aš noriu tave įskaudinti. Atsiprašau, bet ar jautei tą malonumą kai suplanuotai įskaudini ką nors? Tai nepakartojama. Ne, aš nejaučiau to. Aš regėjau tą. Kažkur ten, mintyse, skyrelyje "uždrausta".
 Galiu garantuoti, kad skaitai tai ir nė neįtari, kad tai skirta tau. Aš nekenčiu tavęs. Ir o Dieve, kaip sunku tą pripažinti! O tą pasakyti.. Ne, katinėli, tu to neišgirsi, bent artimiausiu metu tikrai ne. Su sarkazmu ir ironijos gaidele aš žiūriu į tave ir šypsausi. Skaudinu, bet tau neskauda. Ar tu bejausmė? Ne. Tu tiesiog kvaila. Tavo smegenėlės tokios atsipalaidavusios, kad nematai kas vyksta aplink. Aš žinau kas patinka tau, ir mums visai ne pakeliui.
  Ar jau supratai, kad tai apie tave? Laužai galvą? Ne mažiuk, nesinervink. Ne tavo proteliui įveikti šią mįslę. Ei, ar gali patikėti? Aš nekenčiu tavęs jau gal 3 mėnesius. Ar gali patikėti, zuikuti?
  Garantuoju, kad paklausi manęs, ar tai tu ;*

xoxo

Pasimokyk pagarbos iš kitų. Ir išmok gerbti. Save

Lietaus lašeliai palietė langą, o muzika visai neįtaiko į jų ritmą. Ji tranki, grindys dreba, kūnai šoka. Lietaus nesigirdi. Išvis, ar lauke lyja? Mm, kvepia arogancija, sarkazmo prieskoniais, pavydo likeriu ir neapykantos ledinukais. Kramtykime šią tylą. Ne, mielasis, muzika niekada neužgožia tylos. Apkabink mane. Ei, palauk, ką tu darai?

<...>

Raudonu lūpdažiu mirgėjo jo balta paklodė, pagalvė pamiršo ką reiškia balta. Kas guli ten, ant grindų? Ak taip, keršto drabužiai. Jie gražiausi. Jie myli vienas kitą? Ne, tai kerštas. Kerštas gyvenimui, draugėms, prilipusiems gerbėjams. Už viską, nesvarbu, kad jie nieko nepadarė. Tai tiesiog kerštas, nes jie nemyli vienas kito, o ar yra kitas paaiškinimas užliejusiai aistrai? Jei gilintumeis, būtų, bet negaišk laiko, tai sunkus užsiėmimas. Geriau išmok kvėpuoti, uždusi.

Lyginu palaidinę, įsispiriu į platformas, truputis makiažo ir geros nuotaikos. Visą dieną taip laukiau. O dabar teliko keli darbeliai ir lėksim šokti, šokti, šokti. Nusimato puiki diena, linkiu tokios ir jums ;*

Baimė. Kaip nekenčiu tokios baimės. Sėdi ir galvoji, nejaugi tai apie mane?

Skendžiu tyloje. Ne, mano galva pilna niekaip neužtylančių minčių. vis tiek skendžiu. Ir įnirtingai ieškau. Klausiate ko ieškau? neklausiate, jums neįdomu. Nes ieškau daugelio dalykų : meilės,laimės,draugų,grožio ir etc. Čia tas sąrašas "number 2" dabar. Nes ieškau žmogaus. Tokio artimo, artimo sau. Tokio kaip aš, bet galinčio pakęsti tokią kaip aš. Tokio kuriam pirmą valandą nakties galėčiau paskambinti ir pakalbėti nekažką. Ar jūs galvojate "what the fuck?,ji turi G." ne negalvojate. Bet jei nors vienas iš skaitančių pagalvojo, tai ieškau ne geriausios draugės. Tokią turiu, ir ją labai myliu,gerbiu ir branginu. Šiuo atveju ieškau to, su kuriuo galėčiau pasidalinti savo mintimis, visada, bet kokiu metu. tiesiog antros savęs, kad savo minčių nereikėtų berti į tuštumą,  į kokį blogą kaip šis, ar šiaip kur pakelėje. Na, tą sunku paaiškinti, bet kažką juk pagavote, tiesa? Gal ir tiesa. Žodžiu, man tokio žmogaus reikia. Kažin ar rasiu tokį. Žinoma, kad ne. bet dabar tiesiog užtektų naujo mano gyvenime žmogaus, tokio,kuris nepažįsta mano nekokybiškos praeities, mylinčio kavą ir popietes su šiltu pokalbiu. Gal skaitytojas už ekrano toks yra? mielai pakviesčiau tokį kavos ;*

pabandom?

hell yeah

Ah, kaip aš myliu šeštadienius. Nerūpestingumo ir limonadų su laipsniais pilnus šeštadienius. Vien juokas ir jokių problemųų. Tos bjaurybės paskęsta, trumpam paskęsta, išnyksta, pasimiršta. Tik trumpam, keliom varganom iš laiko pavogtom minutėm. Tuščia galva and a lots of phun!

slepiam jausmus

Bijau, kad nebe ištversiu daugiau to. Juoktis, kai apmaudas graužia akis ir kaupiasi mažytės ašaros. Nebenoriu šypsotis kai jaučiuosi įskaudinta ar įžeista. Nebenoriu slėpti savo blogos nuotaikos ar blogų emocijų. Tai yra kančia. Žiūri kam nors į akis, ir nelabai žinai kaip jautiesi. Ar tirštas skausmas širdyje tave kankina. O gal tave užvaldė tas momentinis juokas, ir ar jis nepraeis po kokių penkių minučių ir tavo galvos vėl užtemdys lietaus pavidalo nuotaika. Galbūt vėl kažkas skausmingai  barbens į galvos sieneles norėdamas išsiveržti, pabėgti, o tu bejėgiškai kaip kokį neklaužadą vaikiuką jį raminsi, supančiosi ir priversi tūnot ten toliau.

originalai ir kopijos. išvada:originalų nėra

Savimi būti sunku. Mes kaupiame kitų idėjas, mintis. Kitų nuomonė greitai tampa tava. Mes plagijuojame, kopijuojame savinamės kitų žodžius. Sugeriame į save visokią informaciją ir tampame kiekvieno praeivio maža dalele. Būname tarsi skiaučių krūvelė. Po truputį skirtingų raštų. Tampame visai ne savimi. Mes to nepastebime, nes tai vyksta savaime. Net tie "originalūs" kažką slapčia kopijuoja, vagia idėjas, savinasi kitų žmonių gyvenimo būdą. Jie to nežino, tai tarsi mūsų instinktas, supanašėti su savo idealais. Įsikibt į juos ir nepaleist.