bie my darling'11

  Su liūdna gaidele skelbiu vasaros pabaigą. Protas dar menkai priima šią informaciją, o širdis siunčia nervingus virpuliukus. Mintimis perbėgu vasaros įvykius. Žavu,įsimintina. Šito ir norėjau. Ir tikrai labai džiaugiuosi. Ne viskas buvo gera ir tobula, bet buvo nepamirštama. Pripažįstu, džiaugiuosi, kad daug kas baigėsi. Tik vasara galėtų būti truputėlį ilgesnė... (atodūsis) Na, bet manęs laukia naujas gyvenimo etapas-nauja aplinka, nauji žmonės, naujas skyrius mano gyvenimo knygoje...
  Topine vasaros istorija žinoma tapo tas mažas mielas keturratis kuris atnešė mano vasarai kitokį atspalvį. Su šypsena veide prisimenu jį, tą keliuką ir laukus kuriais vairavau. Tą vėją plaukuose ir nepakeičiamą garsų juoką. Tą jaukią terasą ir du savotiškus vaikinus. Prisimenu tas jaukias valandėles ir išsiplepėjimus su G ar kitomis draugėmis. Stovyklos akimirkos, jūros vaizdai, ir nepamirštama Ariogala. Skirtingų rūšių publika ir aplinka. Ir tikrai daug visko.
  Pagaliau susikaupiu ir su "make me wanna die" daina atsisveikinu su vasara. Nepamirškit manęs, jus mylinti A xo

dabartinės nuotaikos

[Jūs] nu nx

        man eik vodkos

        reik*

[Gabija *************]
       aš tą patį vakar galvojau ;D

kažkas prieš ašaras

  Kaupiasi ašaros. Kiek visko buvo ir kiek kartu patyrėm... Visokie žudantys tekstų skaitymai, tokie kaip "džan džan" ir vos tramdomas juokas. Tie nesveiki penktadieniai su jumis ir juoko ašaros. Tos biologios pamokos per kurias kalbėdavom apie viską o šperas laikydavom ant stalo. Matematikos mokytojos juodas humoras, lietuvių mokytojos meilė man, fizikės durnumas ir chemikės griežtumas, auklėtojos naivumas ir vokiečių mokytojos žiaurumas. TIEK TIEK TIEK DAUG VISKO. Adrenalinas ir same shit žiemą, arbatėlės, kavos gėrimai, plepesiai, superiniai sausainiai ir dar dar dar daug visko ką pamenu, ko ne ir t.t. AŠ MYLIU MŪSŲ LAIKĄ. Jis buvo nepakartojamas. O dabar teks leisti laiką su kitais žmonėm, kitose patalpose, kitoje atmosferoje, su skirtingais veidais aplinkoje. Taip šalta, nejauku ir tuščia, menkai pažįstama ir nemiela. nesava...

jūs visi klausot įtempę ausis ir tik laukiat kol kiti nuspręs už jus. Ką mėgti, ko nemėgti... Gal vieną kartą pabandykit patys apsispręsti?

protingų nieks nemėgsta

  Aš ir nepasiilgau. Nepasiilgau nei vieno iš tų veidų. O tos intrigom persipynusios gijos apsivijo mano kaklą. Aš neuždusau. Išmokau kvėpuoti smaugiama. Per daug kartų teko kyboti tarp tiesos ir melo. Tie pančiai jau seniai menkai veikia mane. Supranti... Aš užsigrūdinau. Čia tas pats kas kaitalioti vandenį duše iš karšto į šaltą. Nemalonu, bet pripranti.
  Ir kokiais klounais kartais tampate. Įsijautę į herojaus vaidmenį pamirštate, kad esame realybėje. Atvėsk, mielasis. Viskas dar tik prasidėjo, o tu jau snaudi... Teletabiams metas atsisveikinti. Cigaretės tavęs nepaslepia nuo nesubrendusio proto. Nepyk, bet nėra laiko terliotis su tokiais kaip tu. man taip pochin pochui!
love you all, my friens,A xoxo

bučkis

  Ir kažkur tarp tų paskendusių veidų prasineriu į šviesą. Kur smėlėtu krantu puoštas kojas nulaižo banga...ir nuslūgsta. Lėtai, tarsi visai be vargo čia užsibuvusi.
  Jokio atvirumo. Jokio nuoširdumo. Tik panieka ir glėbiai skausmo. Daug pykčio ir pavydo kiniečių gamybos širdyje. Subyra į šipulius. Protas sunaikina dar likusias daleles ir nelieka nieko. Nei ašarų vagų, nei kraujo dėmelių nuo sunkiai plūstančios būties. Beribis žvilgsnis, ir kilometrinio ilgio užmojai. Palaidojami giliai sapnuose ir užmiršti. Tu klegesys ir kuždesys kažkur ten tunelio gale, kur žaižaruojanti šviesa iškaitina akis. Jos praranda savo funkciją matyti kas gražu, ir atmintinė su gerais prisiminimais pristigo galiojimo laiko.

man tavęs reikia