garuojančios mintys

  Ir grįžta tos neaiškios kančios. Kančios dėl visko ir kartu dėl nieko. Kai nostalgija kambaryje užima daugiau vietos nei oras, nors langai atverti kiek įmanoma labiau. Ne, manęs nėra. Šiom dienom aš negyvenu. Kažkas užgeso. Paniškas juokas. Atsimuša į tuštumą. Ir tampa geriausiu draugu. Keturios sienos ir kavos puodelis. Įtraukti, nors pykina, bet norisi.
  Draugų yra. Yra daug bendrauti ištroškusių žmonių. Kaip aš pati. Tik dabar savijauta tokia, kad sunku suprasti kur aš? Kur kiti? Ar tu mane girdi?..

  Atodūsis. Bemiegės naktys. Ir besišypsantis mėnulis, vis tolstantis tolstantis ir jau visai užgožtas saulės..
xoxo