truputis kasdienybės

  Ir vėl pikta atsikeliu ryte. Už lango tamsu, saulė nedžiugina, miego trūksta. O kodėl turėčiau džiaugtis? Kiek kartų jūs atsikėlę supratote, kad viskas ne taip kaip norite? Kad gyvenimas apie kurį svajojate už tūkstančių kilometrų. Gal penkis kartus nuraminusi savo žadintuvą išlipu iš lovos. Vangiai, iš įpročio įjungiu arbatinuką. Puodelis,kava,vanduo,cukrus,kelios minutės,pienas,geriam. Keletas kąsnių kažko kaloringo skrandžiui. Drabužiai. Jei reikėtų skaičiuoti kiek rytų praleidau būtent taip, išprotėčiau. Ne nuo skaičiaus, jau įpratau kaip arklys dirbti mokykloje su skaičiais, raidėmis, žemėlapiais. Išprotėčiau nuo laiko kurį išnaudojau šiam šlamštui. Eini į mokyklą išsekęs, grįžti dar labiau išsekęs, eini miegoti vos gyvas ir taip toliau. Žinoma, yra savaitgaliai. Per juos mes per plauką atsitraukiame nuo rutinos ir pasimėgaujame šypsena savo veide, visišku neskubėjimu ir nuostabiu laiku. Neskaičiuojate kiek liko iki pamokos galo, niekur nebėgate, tik mėgaujatės. Leidžiate laiką su draugais, šeima, LOVAAA. Iš lėto geriate skanią, pačią mėgstamiausią kavą(arbatą), valgote mylimą maistą, rengiatės, lekiat(iš lėto) į miestą. Jokio skubėjimo, tik jūs.

xoxo