Tai va. Aš labai norėjau, kad dalykai kurie vyksta kitiems beveik kasdien, nekeltų laimės šiurpuliukų ir būtų beveik mano rutina. Norėjau, kad tai taptų savaime suprantamu dalyku, kuriam nereikia išskirtino džiaugsmo, susikaupimo ar pasišventimo. Norėjau gyventi taip nuostabiai, kaip atrodo gyvena kiti. Ir žinoma, visi turi savų problemų. Tie, kuriems pavydi gyvenimo turi įvairių problemų kurios mums atrodo niekai, bet jiems, įpratusiems taip gyventi, tai tikra katastrofa. Taigi aš net nebežinau, kas geriau ir kaip viskas turi būti. Juk jeigu nebeturėsiu dalykų kurie man kelia šiurpuliukus, džiaugsmą laimę ir visus kitus malonius jausmus, nebūsiu laiminga. Teks ieškoti kitų būdų savo laimei išgimdyti ir manau tai bus sunku. Būsiu paskendusi keistose problemose be išeičių ir mano laimė virs didžiu liūdesiu. Taigi.. Gal tegu mano laimė netampa rutina, nes po kurio laiko tai virs liūdesiu.
palieku jus pasamprotauti apie šią maklevonę, xoxo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą