Tiesa visada išlenda į dienos šviesą. Ji tokia smulkutė ir turi mažas kojytes, kad pralenda pro visų durų tarpelius. Medinės, šarvinės ar kokios bebūtų. Ir žmonės visgi nusiima savo kaukes. Jie pagaliau pripažįsta savo klaidas,o gal net sugeba atsiprašyti. Kai kurie net mėgsta pasiaiškinti, bet jų nelaimei tai nekeičia fakto.
Smagiausia yra stebėti tavęs nemėgstančių žmonių žvilgsnius. Jie atrodo tokie veriantys ir laksto nuo galvos iki kojų. Tada ateina nepasitenkinimo banga, o gal net pavydo ir gali garantuoti, kad pikti žodžiai pasiekia tų žmonių draugų ausis. Tada ataidi juokas ir pašaipos, tik jie nesupranta vieno dalyko- tau pochui.
Ir dar. man labai patiko mūsų mokyklos apibūdinimas-visi viską girdi, bet patys nemato.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą